VELYKINIS UPĖTAKIO RECEPTAS

2014-04-23

Ernestas Keturka

Ši žvejyba, kaip ir dauguma kitų, prasidėjo gerokai anksčiau už savo realų laiką. Galvoje tiek minčių ir idėjų: ką reikia išbandyti, kur, kokiu metu… Gaila tik vieno dalyko – nebeužtenka laiko.


Velykiniam upėtakiui mums reikės:

  1. Gražios pavasario dienos
  2. Upėtakinio upelio
  3. Lengvo 3# koto
  4. Vibe65 3-4# šniūro su Light Trout polyleader‘iu
  5. Kelių strymerių

Išvažiavau anksti ryte. Namiškiai dar miegojo. Ir nereikia man moralizuoti. Pats puikiai žinau, kad pavasarinė žūklė strymeriu prasideda kone vidurdienį. Visvien atsidūriau prie upės anksti rytą. Pasivažinėjau, pasižvalgiau naujų vietų, pabuvau gamtoje. Be to, jau nebepamenu, kada visą dieną prie upės praleidau vienas.

Gaudyti upėtakius lengvais įrankiais nedidelėje upėje – tikra palaima.

Visur telpi, visur įlendi. Maksimaliai prisitaikai prie upelio gyvenimo. Pagrindinė problema šioje srityje – strymerio skandinimas. Pavasarį labai dažnai prireikia priskandinti, bet, toli gražu, ne visi 3# valai yra tam pritaikyti. Paskutiniu metu tam naudoju Vibe65 valą, kurio galva yra gana trumpa ir grubi, o galinis konusas ir storas runingas leidžia neįtikėtinai lengvai mėtyti ir kontroliuoti tiek trumpą, tiek ir ilgesnį valą.

Tai leidžia be vargo mėtyti nemažus strymerius ribotose erdvėse. Prie jo dedu Light trout skęstantį polyleader‘į, kuris ne tik padeda priskandinti, bet ir užmesti didesnes museles lengvu kotu.

Žūklę pradėjau apie 11val. Jau pirmuosiuose posūkiuose prasidėjo kibimai. Būtent kibimai.

Nė nežinau kiek jų per dieną buvo, bet beveik kiekvienoje perspektyvesnėje vietoje mudlerį kas nors gerai papurtydavo po vandeniu. Vandeniui pašilus žuvis aktyvi, o ir pati žvejyba dinamiškesnė, įdomesnė. Sudetingesnėse vietose tiesiog tyliai išlendu tarp medžių, padarau trumpą metimą ir vairuoju strymerį tarp šakų. Greitinu, greitinu keldamas kotą, tada vėl trumpas “roll cast’as” ir vėl slalomas po vandeniu. Smagiausia yra tai, kad tokiu būdu beveik visą laiką matai strymerį. Matai, kaip iš gelmės atlekia torpeda ir jį atakuoja. Nepataikiusi apsisuka ir atakuoja dar kartą. Svarbiausia yra tyliai prieiti. Atviresnėse vietose dar paprasčiau – žvejoju iš toliau. Čia gi pačio strymerio ir atakuojančių žuvų nematau, bet aktyvūs kibimai puikai jaučiasi. Toks lengvas strymeriavimas yra labai produktyvus visą šiltąjį sezoną. Gali skirtis tik paros laikas. Pvz. karštą vasaros dieną žvejočiau ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą. Dar vienas akibrokštas – nedideliais (6#-8#) strymeriais mielai domisi ne tik upėtakiai, bet ir kiršliai.

Ko gero išalkę po ankstyvo neršto puola viską, kas juda. Šį kartą jų užkibo daugiau nei upėtakių. Rezultatas 4:5. Visi operatyviai atkabinti ir paleisti tęsti savo misijos. Apie 16-17val. kibimai pradingo. Nors saulė buvo dar gana aukštai, upė aprimo. Dar valandėlę pasivaikščiojau ir patraukiau ieškoti kažkur laukuose palikto automobilio.

Neeilinės Velykos! Gražus pavasaris, bundanti gamta ir pasiutę upelio margučiai.
Važiuoju namo.