SVEČIUOSE PAS VICEMINISTRĄ II

2014-12-10

Prabėgus spalio 15-ajai ir pasibaigus lašišų žūklės sezonui, turėjome puikią progą įvertinti mūsų žvejų bendruomenės brandą. Džiugu, kad didžiąją dalį šios bendruomenės, be jokios ironijos, galime pavadinti subrendusia. Aktyvūs žvejai, kuriems rūpi ne tik pagauti lašišą, bet ir ją išsaugoti, važinėjo prie upių, stebėjo nerštą, padėjo aplinkosaugininkams gaudyti brakonierius, budėjo naktimis prie upių ir kitokiais būdais prisidėjo prie akcijos „Lašiša 2014”. Visgi, likusią dalį žvejų subrendusia bendruomene anaiptol nepavadinsi. Nebent žodį „subrendusia“ įrėminsime į kabutes. Nė nesitiki, kad suaugę žmonės, būdami sveiki, sotūs ir nesutrikusios psichikos, galėtų taip elgtis. Nebijoti nei didelių baudų, nei viešumo, nei įrankių konfiskavimo. Vienintelis ir svarbiausias jų tikslas – nustverti kuo daugiau lašišų.

Taigi, antroji diskusijos dalis – taip pat apie problemas, iškylančias lašišų neršto metu, bei apie galimus jų sprendimų būdus.

Kameros prie Vilnelės

Vilnelė, tekėdama per patį Vilniaus centrą, yra viena iš tragiškiausių vietų lašišų nerštui. Gal paprastam žmogui ir nešautų mintis brakonieriauti miesto viduryje, visgi tai vyksta taip intensyviai, kad net sunku tuo patikėti. Nakties metu prie Vilnelės galima sutikti ne tik organizuotus ir gerai pasiruošusius, neretai susibūrusius į grupuotes, bet kartais ir nepilnamečius asmenis į nusikaltimus įtraukusius brakonierius. Dieną šie padarai dažniausiai tik apžiūri vietas, kur neršia lašišos, o nakčia grįžta su jomis susipažinti iš arčiau. Jie sugeba atlikti savo nešvarius darbelius net prie upės nuolatos budint žvejams ar aplinkosaugininkams. Būtent dėl tokių drąsuolių prie Vilnelės planuojama įrengti vaizdo kameras. Jos padėtų užtikrinti ne tik žuvų nerštą, bet ir lankytojų saugumą. Tiesa, tai gali užtrukti, bet yra vilties, kad jau 2016-ųjų metų sezoną Vilnelė bus stebima ir per monitorius. Manome, kad įgyvendinus šią idėja, vėliau ją būtų galima pritaikyti ir kitoms vietoms apsaugoti.

Baidarės neršto metu

Dar viena problema, su kuria susidūrėme šiais metais – baidarės. Galbūt ji ne tokia didelė kaip brakonieriavimas, bet visgi, problema. Ypač, kai metai tokie sausi, o upėse nėra vandens. Nereikia nei Žiulio Verno fantazijos, kad būtų galima įsivaizduoti seklų, nedidelės upės ruožą (gylis 20-40 cm), lizdą kapstančią lašišą (apie 1 m ilgo žuvis), iš vandens išlindusią jos kuprą ir staiga iš už posūkio išplaukiantį 15-os baidarių būrį.


Lašiša sprunka pasroviui, karavanas gena ją nuo lizdo iki didesnės upės arba maršruto galo, o, be viso to, viena kita baidarė dar sugeba užstrigti ant seklumoje esančio lizdo. Bet juk tai ne bėda! Nusistumti galima į lizdą įsmeigus irklą. Kažin, kas lieka iš ikrų, po tokio archeologinio praplaukimo. Puikiai suprantame, kad šie žmonės taip elgiasi ne iš blogos valios. Jie tiesiog nežino. Bet, saugodami gamtą ir tokias svarbias rūšis kaip margasis upėtakis, lašiša, šlakis – tikrai galime pakentėti mėnesį ar du neplaukiodami mažomis upėmis. Ichtiologas Kęstutis Skrupskelis paruošė išsamų tokių upių sąrašą, kurį pateikėme viceministrui.

Baudų griežtinimas

Netgi kelis kartus didintos baudos negąsdina brakonierių. Tą nulemia kelios aplinkybės:

  1. Vieni nebijo pirkti, o kiti pardavinėti, neleistinu būdu sugautos žuvies.
  2. Dalis brakonierių ignoruoja gautas baudas.
  3. Konfiskuojami ne visi nusikaltimo įrankiai.

Tam, kad būtų įmanoma efektyviau tramdyti brakonierius, viceministras siūlo griežčiau bausti tiek parduodančius, tiek ir perkančius brakonierių sugautą žuvį. Taip pat, konfiskuoti ne tik nusikaltimo metu naudotą meškerę ar tinklą, bet ir automobilį. Juk kai kurie brakonieriai važinėja ypač prabangiomis mašinomis. O baudų kolekcionuotojus siūloma priverstinai siųsti dirbti viešuosius darbus. Iniciatyva sveikintina, labai lauksime rezultatų.

Dokumentinio filmo apie lašišas ir jų problemas Lietuvoje, kūrimas

Daugelis žmonių nustemba sužinoję, kad Lietuvoje yra lašišų. Apie jas daugiau žino mokslininkai, žvejai, na ir, žinoma, brakonieriai. Esame tikri, kad daugelį problemų, bent iš dalies, padėtų išspręsti visuomenės informavimas ir viešumas. Būtent tokiais tikslais mes, MUSELINĖ.LT, jau šį sezoną pradėjome rinkti ir ruošti medžiagą dokumentiniam filmui apie lašišas ir su jomis susijusias problemas mūsų vandenyse. Akivaizdu, kad šis darbas – didžiulis. Viceministras jį labai palaiko, ir žada, jei tik galės, ištiesti pagalbos ranką. Manome, kad tai labai svarbus palaikymas ne tik mums, bet ir visai žvejų bendruomenei.

Žinia, gražios idėjos ir lieka idėjomis, jei nėra kas pasiraitotų rankoves ir jas įgyvendintų. Tad nenuleiskime rankų, sekime, palaikykime ir prisidėkime prie gerų iniciatyvų, jei ateityje norime džiaugtis gražiais žvejybos laimikiais.